| Kvėpavimas | Sveiko, suagusio žmogaus kvėpavimas yra reguliarus, ritmiškas, laisvas. Jo dažnis yra 12-18 kartų per minutę, įkvėpimo ir iškvėpimo santykis 1:2, įkvėpimo tūris 500ml. Moterų kvėpavimas yra dažnesnis nei vyrų.
Kvėpavimo savybės priklauso nuo patiriamo streso, nerimo, išgąsčio, fizinio aktyvumo, aplinkos temp., deguonies koncentracijos ore, kūno temp., skausmo, kraujavimo. Normaliai kvepuojant krūtinės ląstos judesiai yra neryškūs, simetriški, pečių juostos raumenys nejuda, įprastinis kvepavimo garsas yra silpnas, vos girdimas. |
| Kūno padėtis lengvinanti kvėpavimą | Kai paciento kvėpavimas sutrikęs, pirmenybė teikiama pusiau sėdimai padėčiai. Pusiau sėdima padėtis leidžia išvengti pilvo organų spaudimo diafragmai, o krūtinės ląsta lieka laisva iš abiejų pusių. |
| Bendroji slauga | Bendroji slauga – tai bendros slaugymo priemonės, kurios nepriklauso
nuo ligos pobūdžio |
| Specialioji slauga | Specialioji slauga – tai slaugymo priemonės esant sergamumui tam
tikromis ligomis |
| Ligonio padėtys (2) | 1. Aktyvi ligonio padėtis – kai sergantysis gali vaikščioti, sėdėti. Ji skirstoma į:
-Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevaržo ligos pobūdis.
-Aktyvi priverstinė padėtis – paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą (pvz. sergant širdies ligomis, dažniausiai pasirenkama sėdimoji padėtis).
2. Pasyvi ligonio padėtis - tokia padėtis, kai ligonis negali judėti, pakelti galvos ar rankų, pasiversti |
| Fowler padėtis | Fowler padėtis – tai pusiau sėdima, ar sėdima padėtis.
Ligonio keliai gali būti sulenkti arba tiesūs.
Ji taikoma profilaktiškai nuo pragulų. Dusulio metu tinka aukšta Fowler
padėtis. |
| Gulima ant nugaros padėtis | Gulima ant nugaros padėtis – yra tokia, kai ligonio galva ir pečiai truputį pakelti ant mažos pagalvės.
Ligonio rankos gali būti pakeltos ant pagalvių arba padėtos
išilgai liemens |
| Gulima ant šono padėtis | Gulima ant šono padėtis – ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno.
Kuo daugiau sulenkta koja per abu sąnarius, tuo stabilesnė kūno padėtis ir kūnas geriau išlaiko pusiausvyrą.
Šoninė padėtis tinka, kai ligonis ilsisi arba miega |
| Simso, arba pusiau ant šono padėtis | Simso, arba pusiau ant šono gulima padėtis. ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį tarp šoninės ir gulimos ant pilvo.
Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, nesąmoningiems,
vemiantiems ligoniams, kad ligonis neužspringtų. |
| Gulima ant pilvo padėtis | Gulima ant pilvo padėtis- kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną.
Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubą ir
kelio sąnarius, taip apsaugoma nuo klubų ir kelių lenkiančių kontraktūrų (sąnario judesių sumažėjimo).
Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam.
• Ši padėtis tinka moterims po gimdymo.
• Guldyti ant pilvo žalinga ir nerekomenduojama sergančius širdies
kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis asmenims. |
| Kur dažniausiai susidaro pragulos? | Dažniausiai pragulos susidaro ten,
– kur oda spaudžiama tarp kaulo ir patalynės,
– kur kaulinius išsikišimus dengia vien oda ir
nėra storesnio raumenų, paodžio sluoksnio. |
| Pragula (decubitus) | Pragula (lot. decubitus) – vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. |
| Kas pagreitina pragulų atsiradimą? | 1. Audinių suspaudimas;
2. Plėšimo jėga;
3. Temperatūra;
4. Trintis;
5. Drėgmė;
6. Nepakankama odos priežiūra;
7. Bloga bendra mityba;
8. Savaiminių judesių stygius |
| Pirmieji pragulų požymiai | – vieta parausta,
– po to pasidaro blyškios,
– suminkštėja,
– atsiranda nemalonūs pojūčiai, tokie kaip
deginimas, šalimas, skausmas |
| Grafikas | Temperatūrą žymėti mėlynu rašikliu
Pulsą ir AKS raudonai
Pulsas - vieno langelio reikšmė 2
AKS - vieno langelio reikšmė 5
Temp - vieno langelio reikšmė 0.2
Pulsą ir temperatūra žymėti taškeliais ir sujungti.
Aks žymėti brūkšneliais (turi gautis stulpelinė diagrama). |
| Pagrindinės rankų higienos sąvokos | Higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus.
Antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų skaičiaus sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių.
Aseptika – gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos nuo aplinkos mikroorganizmų priemonės.
Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.
Invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais.
Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu. |
| Termometrija | Termometrija – kūno temperatūros matavimas.
Matuojama du kartus per parą:
Ryte 6-7 val.;
Vakare 17-18 val.
Kūno temperatūros norma:
Normali rytinė kūno temperatūra 36,0-36,6°C;
Normali vakarinė kūno temperatūra 36,6-36,9 °C. |
| Subfebrilitetas ir kiti trys | Kūno temperatūra padidėjusi:
Nedidelis karščiavimas (subfebrilitetas) nuo 37°C iki 37.9 °C;
Vidutiniškas karščiavimas (febrilitetas) nuo 38 °C iki 38.9 °C;
Didelis karščiavimas (piretas) nuo 39 °C iki 41 °C;
Labai didelis karščiavimas (hiperpiretas) daugiau kaip 41 °C |
| Karščiavimo trukmė | Žaibiškas karščiavimas, kai t pakyla per kelias valandas;
Ūminis karščiavimas, kai karščiuojama iki 15 d.;
Poūmis karščiavimas, kai karščiuojama iki 45d.;
Lėtinis karščiavimas, kai karščiuojama ilgiau kaip 45d. |
| Karščiavimo stadijos | +Šaltkrėčio stadija.Būdinga:
Drebulys (šaltkrėtis),Galvos, raumenų ir sąnarių skausmas,Bloga bendra savijauta
+Maksimalaus temperatūros pakilimo stadija.Būdinga:
Silpnumas,Blogas apetitas,Burnos džiūvimas,Troškulys,Galvos skausmas,Laužantys kaulų skausmai.
+Temp kritimo stadija.
-Krizės būdu (per kelias valandas):
Žymiai sumažėja AKS,Pulsas tampa siūlinis, Gausiai prakaituoja
Rankos, kojos šaltos, Lūpų cianozė.
-Lizės būdu (per kelias paras):
Šiek tiek prakaituoja, Normalizuojasi pulsas ir kvėpavimas, Sumažėjus temperatūrai, pacientas ramiai užmiega. |
| Temperatūros matavimas pažastyje | 1. Paaiškinti pacientui;
2. rankų higiena (arba antiseptika);
3. Paciento patogi padėtis (sėdima ar gulima);
4. Pirštinės;
5. Apnuoginti pažastį ir išsausinti (jei drėgna), sausinama paplekšnojimo metodu, netrinama;
6. Įdėti termometrą ir išimti po 10 min., vertinti;
7. Dezinfekuoti termometrą, nusimauti pirštines, atlikti rankų higieną (antiseptiką);
8. Dokumentuoti mėlynu rašikliu. |
| Temperatūros matavimas burnoje | 1. Paaiškinti, paklausti ar nerūkė, nevartojo karštų gėrimų, maisto. Jei taip- matuoti po 15 min.
2. Paprašykite įsižioti ir įstatykite termometrą į “karščio kišenes“, kurios yra prie liežuvio pasaitėlio.
Negalima matuoti:
Vaikams iki 6 metų;
Psichiniams ligoniams;
Nesąmoningiems ligoniams;
Pacientams, kuriems prijungtas deguonis;
Pacientams, turintiems burnos ertmės uždegimus;
Pacientams po burnos ertmės operacijų. |
| Temperatūros matavimas ausyje | 1. Paaiškinti pacientui; rankų higiena (arba antiseptika); Paciento patogi padėtis (sėdima ar gulima);Pirštinės;
- Jei suaugusiam pacientui – suimkite viršutinį ausies kaušelį, kilstelkite į viršų ir atgal.
- Jei vaikui (iki 3 metų) - suimkite apatinį ausies kaušelį, patempkite į apačią ir atgal.
2. Dezinfekuokite termometrą. Rankų higiena. Dokumentuokite.
Negalima matuoti:
Kai yra ausies uždegimai;
Po ausies operacijų. |
| Temperatūros matavimas išangėje | 1. Paaiškinti pacientui; rankų higiena (arba antiseptika); Paciento patogi padėtis (gulima ant šono, keliai sulenkti per kelius); Pirštinės;
2. Sutepti išangę lubrikantu;
3. Viena ranka praplėskite sėdmenis, o kita –įkiškite termometrą apie 4 cm. Laikyti 2 min.
4. Vertinkite, dezinfekuokite termometrą, nusimaukite pirštines, atlikite rankų higieną. Dokumentuokite |
| Temperatūros išangėje negalima matuoti, kai | negalima matuoti:
1. Kai yra patologinių tiesiosios žarnos pokyčių;
2. Po tiesiosios žarnos operacijų;
3. Kai yra tiesiosios žarnos spazmai;
4. Kai yra leukopenija (leukocitų sk. sumažėjimas kraujyje), nes pažeidus tiesiosios žarnos gleivinę greičiau plinta infekcija. |
| Pulsas | Pulsas – kraujo banga , kuri suvirpina arterijos sienelę.
Banga atsiranda tada, kai susitraukia kairysis širdies skilvelis, kuris kraują išstumia į didįjį kraujo apytakos ratą.
Dažniausia pulsas čiuopiamas stipininės arterijos vietoje. |
| Artėrinis krąujo spaudymas | Kraujospūdis – tai jėga, kuria tekantis kraujas slegia vidinę arterijos sienelę.
Skiriamas:
Sistolinis – maksimalus (sutampa su pirmais dviem aiškiai išgirstais garsais);
Diastolinis – minimalus (sutampa su garsų išnykimu). |
| AKS matavimo taisyklės | Svarbu naudoti tinkamo dydžio manžetę.
Ją reikia uždėti širdies lygyje taip, kad apatinis kraštas būtų 2-3 cm aukščiau alkūnės linkio.
Manžetė vyniojama tampriai, tačiau neveržiant žasto.
Oras greitai pripumpuojamas į manžetę.
Spaudimas manžetėje dar padidinamas 20-30 mmHg.
Po to oras išleidžiamas iš manžetės ir stetoskopu, priglaustu alkūnės linkyje ties žasto arterija, registruojami I (garso atsiradimas) ir V (garso išnykimas) fazės Korotkovo garsai, kurie atitinkamai nurodo sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimų vertes. |
| AKS | Normalus AKS kai;
Sistolinis - 120-129 mmHg, diastolinis – 80-84 mmHg;
Aukštas normalus AKS kai:
Sistolinis - 130-139 mmHg, diastolinis – 85-89 mmHg;
I°hipertenzija
Sistolinis - 140-159 mmHg, diastolinis – 90-99 mmHg;
II°hipertenzija
Sistolinis - 160-179 mmHg, diastolinis – 100-109 mmHg;
III°hipertenzija
Sistolinis > 180 mmHg, diastolinis > 110 mmHg |
| Odos mikroflorą sudaro | pastovūs ( rezidentiniai) mikroorganizmai
laikinieji (tranzitiniai) mikr. |
| Pirštinės (HN 47) | Viena pirštinių pora naudojama tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais, užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeičiamos pirštinės.
Draudžiama pirštinėmis apmautomis rankomis liesti savo akis, nosį arba gleivines.
Medicininės pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų.
Nusimovus vizualiai švarias medicinines pirštines, atliekama higieninė rankų antiseptika. Jei pirštinės su talku, rankos turi būti plaunamos. Jei medicininės pirštinės vizualiai nešvarios ar užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais, rankos plaunamos ir higieninė rankų antiseptika atliekama, laikantis 47 higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių. |
| Injekcijos į raumenis komplikacijos | Anafilaktinis šokas, alerginė reakcija, infekcija, adatos baimė, sėdmeninio nervo uždegimas, infiltracija, riebalinė medikamentinė embolija, adatos lūžis, hematoma. |
| Antibiotikų skiedimas | Skaičiavimas |
| Injekcijos į veną komplikacijos | Alerginė reakcija, anafilaktinis šokas, infekcija, adatos baimė, veninė oro embolija, kolapsas, infiltracija, mechaninis, cheminis, mikrobinis flebitas, tromboflebitas, hematoma, venų spazmas |
| Diagnostiniai odos mėginiai | Tikslas - nustatyti paciento organizmo jautrumą medikamentams.
Komplikacijos - alerginė, anafilaktinis šokas.
Intrakutaninis mėginys - daromas tik išimtinais atėjais, nes dažniausiai sukelia alerginę reakciją. |
| Anafilaktinis šokas | Simptomai: sujaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, krenta aks, bronchų spazmas, išbėrimas, galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas.
Slauga: nutraukti procedūra, bet neištraukti adatos iš venos. Duoti kvėpuoti deguonies.
Adrenalinas: į poodį Sol. Adrenalini 0.1% 0.3ml.
Jei būklė negerėja, suleisti į veną Sol.Adrenalini 0.1% 0.5ml, atskiedžiant su Sol. NaCl 0.9% 10ml. |
| Veninė oro embolija | Oro patekimas į veną injekcijos metu. |
| Riebalinė medikamentinė embolija | Priežastys:
Švirkščiant aliejinius vaistus į raumenį: adatai atsitiktinai patekus į arterijos ar venos spindį. |
| Kolapsas | Dėl per greito vaistų leidimo į veną sumažėja AKS |
| Oksigenoterapija | Deguonies per kaukę gavimas |
| Mėgintuvėliai (eiliškumas) | Iš venos imant kraują naudojamos 20G-23G adatos |
| Adatų dydžiai | Į odą - 26G-25G
Į paodį - 24G-25G
Į raumenį - 21G-22G-23G |
| Maitinimo būdai | Natūralus
per zondą
per gastrostomą
Parenteralinis |
| Maitinimas per zondą | Indikacijos:
Pacientas negali nuryti;
Pacientas be sąmonės;
Išopėjusi burna, ryklė;
Stemplės susiaurėjimas;
Ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija. |
| Gastrostoma | Tai dirbtinis skrandžio atvėrimas per pilvo sieną.
Indikacijos:
Stemplės užakimas arba sužalojimas, kai negalima įkišti zondo. |
| Parentenalinis maitinimas | Maistas teikiamas intraveniniu būdu. Pacientas gauna maisto medžiagų, suskaldytų į paprastas sudedamąsias dalis.
Indikacijos:
Pacientas nesąmoningas;
Sutrikusi psichika;
Sunkios gerklės ir ryklės ligos;
Nepakankamas maitinimasis;
Žarnynas nepakankamai virškina ar neabsorbuoja maisto medžiagų. |
