RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS
🇬🇧
In Inglés
In Inglés
Practique preguntas conocidas
Manténgase al día con sus preguntas pendientes
Completa 5 preguntas para habilitar la práctica
Exámenes
Examen: pon a prueba tus habilidades
Pon a prueba tus habilidades en el modo de examen
Aprenda nuevas preguntas
Modos dinámicos
InteligenteMezcla inteligente de todos los modos
PersonalizadoUtilice la configuración para ponderar los modos dinámicos
Modo manual [beta]
El propietario del curso no ha habilitado el modo manual
Modos específicos
Aprende con fichas
elección múltipleModo de elección múltiple
Expresión oralResponde con voz
EscrituraModo de solo escritura
RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS - Marcador
RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS - Detalles
Niveles:
Preguntas:
41 preguntas
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Kaip romėnai suprato res? | Dažniausiai res nusakomi konkretūs, pavieniai, materialūs objektai, kuriuos žmogus galėjo užvaldyti ir vartoti savo poreikiams tenkinti – šios rūšies daiktai vadinti res corporales – materialiaisiais. Bet kai kada res vartotas kalbant apie visą turtą ir materialų ir ne – res incorporales – turtines teises |
| Res corporales ir res incorporales, kaip atskirti | Res corporales galima paliesti, o res incorporales gyvuoja sąmonėje (kaip antai paveldėjimas) |
| Kuo buvo ginamas valdymas? | Posesine gynyba - interdiktais |
| Kokie buvo du valdymo elementai? | Objektyvusis - corpus, daikto faktinis turėjimas ir subjektyvusis - animus, noras pasilikti sau |
| Kaip atskirti valdymą nuo laikymo? | Esminis skirtumas, kad remiantis animus galima atskirti valdymą nuo laikymo (detentio), nes norint daiktą pasilikti sau reik valdyti savo vardu, o čia trečiojo asmens vardu |
| Res in commercio/ res extra commercio | • Res in commercio – civilinės apyvartos objektus • Res extra commercium – t.y daiktus išimtus iš civilinės apyvartos, kurių negalima valdyti privatinės nuosavybės ar kitos subjektinės teisės pagrindu |
| Res extra commercio skirtymas | Res extra commercio humani iuris ir res extra commercio divini iuris humani iuris - Res omnium communes – visiems žmonėms bendri daiktai. Tai daiktai, kuriais visi galėjo naudotis lygiomis teisėmis. Jie nelaikyti, nei privačios, nei valstybinės teisės objektu. Divini iurius - res sacrae, res religiosae, res santcae |
| Gajaus skirstymas | Res in patrimonio ir res extra patrimonio. Res in patrimonio reiškė daiktus galinčius būti romos piliečio nuosavybe. |
| Res mancipi/ res nec mancipi | • Res mancipi kategorijai priskirtini Italijoje esantys žemės sklypai, seniausieji kaimo žemių servitutai, vergai, kinkomieji arba nešuliniai gyvuliai. Taigi, juos sudarė ne vien materialieji daiktai, bet ir turtines teises. • Res nec mancipi – provincijose esantys žemės sklypai, pinigai, gyvūnai, kuriuos egzistuojant romėnai sužinojo vėliau (pvz-drambliai). |
| Kaip perleisti nuosavybės teisę į res mancipi? | Mancipatio ir in iure cessio. Jais galėjo naudotis tik romos piliečiai, o moterys tik su globėjo sutikimu. |
| Res immobiles/res mobbiles. kokia reikšmė? | • Nekilnojamieji (res immobiles) – kurių lokacijos pakeisti negalima • Kilnojamieji (res mobbiles) – kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeičiant daikto esmės. priklausė pvz nuosavybės įgijimas senaties būdu |
| Svarbiausias res immobiles. kuo pasireiškė šių daiktų perdavimas | Reikšmingiausias nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas (su gelmėm ir su viskuo kas ant paviršiaus, bet sujungta su žeme). Nekrošiaus vad. teigiama, kad jie perduodami kaip res mancipi in iure cessio ir mancipatio - viešai |
| Res corporales skirstymas | 1. Vienalyčiai/paprastieji – daiktai, kurie sudarė vientisą ir nedalomą visumą (natūraliai atsiradę – vergas, akmuo, gyvulys; dirbtinai suformuoti – paveikslas, vaza) 2. Sudėtiniai – sudaryti iš kelių sudėtinių dalių, nuolatinio pobūdžio saitais sujungtų į vieną visumą suformuojant naują daiktą. Pvz – namas. 3. Surinktiniai – buvo kelių daiktų rinkinys (vienalyčių ar sudėtinių), pasižymintis viena ūkine paskirtimi (pvz- gyvūlių banda, biblioteka, muziejinių vertybių kolekcija) |
| Kaip buvo traktuojama surinktinių daiktų būtis? kas galėjo būti teisės objektu? | Kiekviena į surinktinio daikto sudėtį įeinanti dalis turėjo savarankišką būtį, nepriklausomą nuo visos būties. Galima reikšt ieškinį dėl atskiro surinktinio daikto dalies. Teisės objektu galėjo būti tiek visas surinktinis (pvz gyvulių banda) tiek atskiras (gyvūlys) |
| Ar galima reikalaut daikto grąžinimo, kuris buvo įdėtas į sudėtinį daiktą? | Savininkas, kuriam priklausė daiktas, kuris buvo įdėtas į sudėtinį daiktą, galėjo jo reikalauti, jeigu tai buvo fiziškai įmanoma grąžint. |
| Pakeičiami ir nepakeičiami daiktai | 1. Pakeičiamaisiais res fungibiles – laikyti tie, kurie apyvartoje vadinti rūšiniais požymiais (genus). Pvz – miltai, aliejus, pinigai, javai. Paprastai, pakeičiamaisiais vadinti daiktai buvo apibrėžiami kaip tokie, kuriuos galima pasverti, suskaičiuoti pamatuoti. 2. Individualiai apibūdintais daiktais – laikyti tie, kurie buvo įvardinami pasitelkiant individualius, specifinius požymius. Pvz – vergas Stichas, arabų veislės žirgas Pegasas. |
| Koks daiktas res fungibiles ar ne galėjo būti paskolos ar netaisyklingos pasaugos objektu, o koks pasaugos ir taisyklingos panaudos | Nes paskolos ir netaisyklingos pasaugos objektu galėjo būti tik rūšiniai požymiais apibūdinti daiktai, nes šaliai pareikalavus grąžinti ar pasibaigus terminui buvo reikalaujama grąžinti ne tuos pačius daiktus, o tą patį kiekį. Tuo tarpu panaudos, taisyklingos pasaugos objektas gali būti tik individualiai apibūdinti daiktai, nes minėtų sutarčių pagrindu daiktą gaunanti sutarties šalis tampa tik fakitniu jo laikytoju ir suėjus sutartyje nustatytam terminui arba kitai sutarties šaliai pareikalavus, privalo grąžinti tą patį daiktą. |
| Prie kokios rūšies daiktų priskiriami pecunia? apibūdint ta daiktų grupę. | 1. Suvartojamieji – daiktai, kurių normalus vartojimas, atsižvelgiant į ūkinę paskirtį, nulemdavo jų suvartojimą (sunaikinimą), t.y naudos žmogui suvartojamasis daiktas atneša tik tuomet, kai jis yra sunaikinamas arba pakeičiama jo esmė. Pavyzdžiui, vynas, aliejus, grūdai, kuras. Šiai grupei romėnai priskyrė ir pinigus (pecunia) |
| Kokia prasmė skirstyt į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius? | Reikšminga prievolių teisei, nes tokių sutarčių kaip nuomos, paskolos ir panašių objektas galėjo būti tik nesuvartojamieji daiktai |
| Dalieji ir nedalieji daiktai | 1. dalieji – partes pro divisio arba cartae partes. Juos galima padalinti nepakeičiant jų esmės ir nesumažinant vertės išskaidyti į mažesnes dalis (vynas, aliejus, miltai), iš kurių kiekviena sudarė naują, savarankišką visumą, skiriasi dydžiu, bet išlaikančią visas pirminiam daiktui būdingas savybes. 2. nedalieji – negali būti padalinti nepažeidžiant esminių daikto savybių ir nesumažinant jo vertės (paveikslas, statula, žirgas) o nedalieji daiktai yra nedalus fizine prasme, tačiau gali būti padalintas idealiai sąmonėje. idealiąsias dalis vadino partes pro indivisio. Kitaip tariant yra dalinamas ne pats daiktas, o į jį turimos teisės. |
| Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai | Pagrindiniai - laikyti savarankiškais teisės objektais antraeiliai - galėjo būti a) daikto dalys- neatskiriamai su pagrindiniu daiktu susijusi jo sudėtinė dalis(sklype esantis namas yra accessio sklypo) b) priklausiniai - teisiškai ir fiziškai savarnkiškas daiktas. (raktas ir spyna) priklausinį daiktą ištikdavo pagrindinio likimas, jei sutartyje nebuvo numatyta kitaip |
| Fructus samprata | Fructus naturales – jų atsiradima lemia biologinės pagrindinio daikto savybės, o fructus civiles tai vaisiai atsirandantys, dėl pagrindinio daikto civilinės apyvartos (mokėstis pvz) |
| Kaip buvo traktuojami vasiai neatsiskyrę nuo motininio? | Jie nebuvo traktuojami kaip savarankiški teisės objektai, jie buvo sudėtinė pagrindinio daikto dalis |
| Koks galėjo būti fructus atsiskyrimas? kokią teisinę reikšmę turėjo? | Natūraliai atsiskyrę (separatio) ir žmogui įsikišant (perceptio) Teisinę reikšmę šis skirstymas sudaro tuo, kad nuomininku laikyta nuo tada, kai jis užvaldo vaisius, o savininką nuo jų atskyrimo nuo motininio daikto separatio momento. |
| Juridinė valdžia daiktui (daiktinės teisės) | • Nuosavybė • Teisė į svetimus daiktus (iura in re aliena) • Servitutai • Įkeitimas • Emfiteuzė • superficijus |
| Koks pagrindinis skirtumas tarp daiktinių teisių ir prievolinių? | Daiktinė teisė visada yra absoliuti, o prievolių sąlyginė. Absoliutimas pasireiškia tuo, kad ji galioja visiems aplinkiniams (t.y vieno ar kelių asmenų teisė į daiktą, kurios visi likę neturi). sąlygiškumas pasireiškia tuo, kad prievolė atsiranda tarp konkrečių asmenų, ir prievolės kyla vienas kitam, o ne visiems. |
| Possessio et ususfructus | Privatus asmuo įgyja teisė naudotis provincijoje esančiu žemės sklypu. Tai yra todėl, kad provincijos žemės yra Romanus populus nuosavybė, o kviritinės nuosavybės objektas yra tik Italijos žemė) |
| Possessio civilis | 1. Civilinį (possessio civilis) – valdymas apimantis faktinę valdžią daiktui (corpus) ir valią pasilikti daiktą sau (animus). Civilinis valdytojas valdė daiktą savo vardu. Kadangi (drauge su kitų įgyjamosios senaties sąlygų įgyvendinimu) toks valdymas buvo pagrindas įgytį nuosavybės teisę į jį pagal senatį. Jis vadintas – valdymas iki sueis įgyjamosios senaties terminas ir asmuo pagal senatį įgis nuosavybės teisę į valdomą daiktą. |
| Possessio ad interdicta, kas jį turėjo, o kas ne? | Corpus ir animus apimantis valdymas buvo ginamas interdiktais, tai tas valdymas ir yra possessio ad interdicta. Ši gynyba buvo suteikiama kiekvienam valdančiam savo vardu. Taigi, šia teise galėjo naudotis ir blogos valios valdytojas, pvz – vagis trečiojo asmens atžvilgiu, bet ne tikrojo savininko. O kiti kurie valdė ne savo vardu tokios gynybos neturėjo, išskyrus detentorius. |
| Possessio iusta / possessio vitiosa | O Teisėtas valdymas (possessio iusta)/ titulinis (iustus titulus) - kuomet daikto valdymas sutapdavo su kokia nors teise (įkeitimo sutartis, nuosavybės teisės pagrindas ir pan.) kai valdo savininkas o Neteisėtas valdymas (possessio iniusta)/ ydingas (possessio vitiosa) - kuomet valdymas nėra susijęs su jokia teise ir atsirasdavo teisės pažeidimo (delikto) pagrindu. Būdavo toks, kuomet daiktas buvo įgyjamas jėga (vi), apgaule (clam) ir atsisakant grąžinti daiktą, perduotą su grąžinimo sąlyga, kai jį perdavęs asmuo to pareikalauja (precario). |
| Kaip buvo įgijamas daikto valdymas | • perduodant sunkiai kilnojamus daiktus, valdymui pakanka susitarti daikto akivaizdoje. Nepripažįstamas daiktų perdavimas dokumentų ar ženklų pagalba (traditio ficta, simbolica, traditio per cartam); • norint užvaldyti sklypą, pakanka įžengti į jo dalį turint tikslą jį visą užvaldyti; • kilnojamieji daiktai užvaldomi juos parduodant (traditio būdu). Daiktai užvaldomi ir juos perduodant norinčiojo juos užvaldyti namuose net jam ir nesant; • neturint tikslo užvaldyti, asmuo įgyja valdymą kaip miegantis arba protiškai nesveikas asmuo, kuriam daiktas įbrukamas. • jei asmuo, radęs svetimą daiktą, bet nenorėdamas jo užvaldyti, jį paima, jis tampa jo laikytoju (detentoriumi). Nepaskelbimas apie radinį laikomas siekiu užvaldyti rastą daiktą (furtum). |
| Solo animo (sąvoka) | Solo animo – ypatingi atvejai, kai valios požymis toks stiprus, kad atrodo, jog daiktas įgyjamas vien asmens valia |
| Solo animo atvejai | Traditio (perdavimas) brevi manu (trumpa ranka) – detentorius (laikytojas) perduotą daiktą pradeda valdyti, kai abi šalys susitaria. Tai pagrįsta tuo, kad daiktas, perduotas laikytojui (detentoriui), jau yra pas jį; • constitutm possessorium – daikto valdytojas perduoda daiktą kitam asmeniui, pats likdamas laikytoju (detentoriumi). Sutarties pagrindu. |
| Sugebėjimas įgyti valdymą - | Sugebėjimas įgyti valdymą: • protiškai nesveiki asmenys pripažįstami visiškai neveiksniais; • globotinis vaikas iki 7 metų gali be globėjo įgyti valdymą, jei jis pakankamai supranta savo veiksmų prasmę; • kito asmens valdžioje esantis asmuo negali savarankiškai įgyti turtinių teisių, todėl jos gali būti įgyjamo ir vykdomos tik savo šeimininko vardu. |
| Įgyjimas valdymo per tarpnininkus | Teisinio veiksnumo neturintys asmenys valdymą įgydavo per tarpininką - globėją ar rūpintoją. Taip pat buvo galima tai padaryti tarpininkaujant vergui ar pater familias paklūstančiam asmeniui. „Per laisvąjį asmenį nieko įgyta negalima“ - veiksnus asmuo įgyti valdymą per kitą laisvą negalėjo. Imperijos laikais tokia galimybė atsiranda, tačiau turėjo atitikti tokias sąlygas: • atstovas privalėjo fiziškai užvaldyti daiktą siekdamas įgyti valdžią atstovaujamajam. • atstovaujamasis turėjo išreikšti valią valdyti atstovo užvaldomam daiktui (prieš atstovui įgyjant daiktą, o Justiniano teisėje buvo galima ir vėliau patvirtinti ketinimą daiktą valdyti (ratihibatio)). |
| Valdymo pabaiga | Valdymo netenkama praradus bent 1 valdymo turinio elementą: • Valdymas baigdavosi negrįžtamai praradus fizinį galimumą veikti daiktą, t.y. netekus corpus (pvz.: daiktas yra pavogiamas). • Valdymas baigdavosi kuomet valdytojas nutardavo daugiau nebenorįs valdyti daikto ir jam išreiškus tokią valią, t.y. netekus animus (pvz.: kai valdytojas ilgą laiką nebesirūpina žemės sklypu). • Valdymas baigdavosi mirus valdytojui ar įvykus jo capitis deminutio maxima. • Valdymas baigdavosi ir fiziškai sunaikinus daiktą ar jo eliminavimas iš civilinės apyvartos (pvz.: paskyrus jį viešosioms ar religinėms reikmėms). |
| Kas būdavo, jei kuriam laikui nutrūkdavo valdytojo santykis su daiktu? | Valdymas nepasibaigia. galiojo taisyklė, kad valdymas egzistuoja tol, kol valdytojas veikia daiktą taip, kaip jis veiktų įgijęs nuosavybės teisę. |
| Quassi possessio | Klasikinė romėnų teisė teigė, kad faktinio valdymo objektu gali būti tik materialus daiktas (res corporales), nes tik tokie daiktai turintys corpus (materialų pavidalą), kurį galima užvaldyti. Poklasikinėje teisėje atsiranda pozicija, kad galima valdyti ir nematerialiuosius daiktus, t.y. turtines teises - tokia situacija imama kvalifikuoti kaip tarytum valdymas quasi possessio |
| Ko reikėjo, kad daiktas būtų pripažintas daiktinės teisės objektu – | A) res corporales b) Res in commercio c) Individualiais požymiais apibrėžti nepakeičiami species |
| Koks skirtumas tarp daiktinės ir prievolinės teisės? | Prievolinę nuo daiktinės pagal tai, kad prievolinė yra sąlyginė, o daiktinė – absoliuti. Absoliuti reiškia, kad visi aplinkiniai negali trukdyti, o sąlygiškumas – atsiranda tarp konkrečių asmenų |
| Į ką Gajus skirstė daiktus? paaiškinti | Gajus skirstė į res in patrimonio ir res extra patrimonio. Res in patrimonio - daiktai, kurie galėjo būti Romėno nuosavybe. |